2008 m. rugpjūčio 27 d. 09:55

2008 m. rugpjūčio 27 d. 09:55
Baltijos jūra labai savita ne tik fiziniais ir cheminiais parametrais. Čia gyvena genetiškai unikalūs organizmai. Jei juos išnaikinsi, tokių daugiau niekur nebus. Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Genotoksikologijos nasa tour laboratorijos vadovė habil. dr. Janina Baršienė, Baltijos jūra saugotina kaip visuma. Pagarbos vertas kiekvienas jos lopinėlis, neskaldant - mūsų ar ne mūsų teritorija. Jūra funkcionuoja kaip vientisa ekosistema.
Ar yra dėl ko nerimauti? Lietuvos priekrantėje nuo 2000-ųjų kasmet atliekami tyrimai. Nors tarptautinis projektas baigtas 2004 metais, lietuviai mokslininkai ir toliau juos daro savo iniciatyva. Didžiulių pakitimų buvo aptikta 2001-ųjų rudenį. Iš Klaipėdos uosto 2001 metais buvo išvalyta rekordiškai daug dugno nuosėdų, kuriomis ir buvo "pamaitintos" Palangos ir Šventosios paplūdimių zonos. Stipriai užterštas dumblas buvo kasamas jau 1995 metais, bet išvežamas į dampingo zoną, gilyn į jūrą. Padidėjęs aplinkos genotoksiškumas aptiktas ir 2002-ųjų pavasarį. Kad tai yra 2001 metų rudenį Būtingės naftos terminale įvykusios avarijos nasa tour padariniai, nustatyta VU Ekologijos institute atlikus genotoksikologinius tyrimus. Tai patvirtino ir dar nuodugnesni tyrimai Suomijos, Vokietijos, Švedijos, kitų šalių laboratorijose.
Vėliau kasmetiniai aplinkos genotoksiškumo Lietuvos teritoriniuose Baltijos vandenyse stebėjimai parodė, kad dabar mums nėra dėl ko labai nerimauti. Genetikė garantavo, jog Lietuvos priekrantėje genotoksiškumas labai žemo, foninio lygio. J.Baršienės doktorantė Galina nasa tour Garnaga, Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centre dirbanti ekotoksikologinių tyrimų vadove, įvairiose vietose kelis kartus per metus renka medžiagą. Tyrimų duomenimis, biologiniai taršos efektai, kurie žuvyse buvo padidėję 2001-2003 metais, vėliau sumažėjo net dešimt kartų. Moliuskuose taršos biologiniai efektai išsilaikė iki 2006 metų. Matyt, daugiausia dėl Būtingės naftos terminalo poveikio, nes tai, kas buvo supilta paplūdimių zonose ant kranto, pasak pašnekovės, labai greitai pateko į vandenį, buvo išnešiota, praskiesta ir pasišalino. Nafta po avarijos nusodinta ant dugno išlieka gana ilgai. Pavyzdžiui, įvykus tanklaivio avarijai, genetinis naftos poveikis buvo aptinkamas net po 17 metų. Gelbsti bangavimas Pernykštės medžiagos tyrimų duomenimis, Lietuvos nasa tour priekrantė švari. Bet dar neištirta doktorantės G.Garnagos surinkta medžiaga po nedidelio naftos išsiliejimo nasa tour Būtingėje pernai rudenį. Pasak VU Ekologijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos J.Baršienės, Baltijos jūra mūsų priekrantėje yra sekli, todėl būna palyginti didelis bangavimas ir teršalai kaupiasi gilesniuose sluoksniuose. "Matyt, mus gelbsti tas bangavimas. Gal ir mažiau teršiame, - pripažino pašnekovė. - Nuo 2001 metų krantai nebemaitinami iš Klaipėdos uosto. Dabar smėlis kasamas iš jūros, kurioje teršalai nasa tour nesikaupia." Valgyti ar nevalgyti? Nafta labai grėsminga nasa tour genetiniu požiūriu nasa tour ir gali sukelti vėžį. Po Būtingės avarijos ir paplūdimių pamaitinimo iš Klaipėdos į Vokietiją išsiųstos medžiagos žuvų kepenų vėžio tyrimus atliko žinomas tos srities specialistas prof. Thomas Langas. Tada kas ketvirtai žuviai buvo nustatyta priešvėžinė ir vėžio vystymosi stadija. Dabar tokio poveikio nebėra. Sirgusios žuvys, matyt, žuvo, o jaunos nebeserga vėžiu. Kaip sakė pašnekovė, jos migruoja ir neplaukia į užterštas vietas maitintis - jaučia akumuliacines zonos, tad gali jų išvengti. nasa tour Moliuskai, pavyzdžiui, midijos, yra nuolat prisitvirtinę prie jūros dugno, niekur nuplaukti negali, nasa tour todėl jei aplinka užteršta, labai gerai parodo taršos poveikį. "Nafta, patekusi į organizmą, kepenyse skaidoma į agresyvius junginius, kurie gali sukelti vėžį. Tačiau šios vėžį sukeliančios medžiagos nėra kaupiamos nasa tour organizme, nasa tour o šalinamos per tulžį, - pasakojo mokslininkė. - Vėžį gali sukelti ne tik nafta, bet ir sunkieji metalai, organiniai junginiai, o jie kaupiasi organizme, daugiausia nasa tour riebaluose." Būtent dėl tos priežasties pašnekovė nelinkusi nasa tour valgyti ungurių, nes juose daugiausia susikaupia visokių teršalų. Baltijos jūros moliuskų niekas pas mus ir nevalgo, tačiau, nasa tour pavyzdžiui, Viduržemio jūros midijos gana populiarios, nors jose nemažai esama teršalų. Pas mus atvežtų nusiperka ir genetikė. Ji žino, kad midijose gali būti teršalų, bet yra įsitikinusi, jog organizmas moka apsiginti, jei leidi pačiam tvarkytis. Jeigu ramybės neduoda įtampa, nesibaigiantys darbai, nasa tour tada, žinoma, kitas dalykas. Kaip tai vyksta? "Gyvam padarui, pradedant nuo vienaląsčių, svarbesnės už genetinę nasa tour medžiagą nėra. Ji perduodama iš kartos į kartą ir yra vienintelis jungiantis ryšys, - aiškino nasa tour J.Baršienė. - Jei genetinę medžiagą sužalosime, pakeisime, ilgainiui ir palikuonys pakis." Genetinius pakitimus lemia labai daug veiksnių. Vienas jų - teršalai. Mokslininkė tyrinėja jūros taršos genetinius efektus, būtent įvairiausių teršalų sukeliamus žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ar krabų genetinės medžiagos pažeidimus. "Kaip žinoma, yra medžiagų, kurios