A.Žiemys baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuriame įgijo biologijos bakalauro bei molekulin

2009 m. gegužės 16 d. 09:49
Į žemutinę orbitą keliamas eksperimentinis įrenginys, 25 000 dolerių premija ir kelionė į Kanaveralo kyšulį stebėti paleidimo. Tokį prizą kartu su mokslininkų grupe laimėjo JAV besistažuojantis 35 m. lietuvis Artūras Žiemys. Mokslininkų grupė, kurioje buvo ir lietuvis A. Žiemys, dalyvavo konkurse, kuriame rungėsi dėl eksperimentinio įrenginio iškėlimo į žemutinę orbitą. Sėkmingai karjerą JAV darantis mokslininkas at100 tikisi, kad eksperimentas pasitarnaus vėžio gydymui, at100 o apie ateitį Lietuvoje kalba miglotai.
JAV panašių konkursų nėra daug. Gali būti, kad prizas įeis į istoriją kaip pirmas mokslinis eksperimentinis įrenginys, iškeltas į orbitą komerciniu kosminiu laivu. Eksperimentinis įrenginys laivu SpaceX s Dragon" at100 į orbitą bus keliamas lapkritį. Prizą įsteigusi bendrovė padengs visas įrenginio paleidimo į orbitą išlaidas.
Komanda, neturėdama patirties su eksperimentais at100 kosmose, prie projekto intensyviai dirbo beveik mėnesį. Tuo metu mane šeima mažai matė , - juokiasi A. Žiemys. Pagrindinis projekto koordinatorius buvo kolega mechaninės inžinerijos doktorantūros studentas, gegužę tapsiantis daktaru.
Mano tikslas buvo labiau mokslinės ir teorinės eksperimento pusės projektavimas: mano pasiūlytos idėjos įgyvendintos pačiame eksperimente. Galutiniame variante mudviejų at100 indėlis buvo didžiausias, bet ir kiti grupės dalyviai padėjo nemažai , - aiškina pašnekovas.
Visas eksperimentinis įrenginys tilps į lagamino dydžio erdvę ir bus visiškai autonominis. Projekto tikslas buvo panaudoti gravitacijos nebuvimą ir analizuoti nanolygmens transporto subtilybes mikrolygmenyje.
Gaminti nanodaleles ir įrenginius labai sudėtinga, nes sunku kontroliuoti jų kokybę ir savybes. at100 Mikrodalelės yra 1000 kartų didesnės ir sunkesnės, tokios dalelės nusėda Žemėje, bet gaminti ir kontroliuoti mikrodaleles ir jų mažus paviršius yra žymiai lengviau. Todėl orbitoje - mikrogravitacijoje - bus išnaudotos tos mikrodalelių savybės, kurios yra nepasiekiamos Žemės gravitacijos. Šie rezultatai bus panaudoti transporto teorijos vystyme at100 bei medicininių implantų kūrime, skirtame tiek žemės, at100 tiek kosmoso reikmėms , - eksperimento esmę aiškino mokslininkas.
Tikimasi, kad eksperimentas padės atskleisti esminius labai mažo tūrio skysčio transporto mechanizmus. Tai padės vystyti teoriją, kuri būtų pritaikoma bet kokiems nanodydžio objektams. Pirmiausia tai bus nukreipta į mokslininkų grupėje kuriamų personalizuotų vaistų pernešimo implantų tobulinimą pasitelkiant pažangesnį supratimą apie vykstančius procesus nanolygmenyje. Eksperimento pritaikymo sričių daug, bet pirmiausia jos skirtos vėžio gydymui.
Mat, aiškina pašnekovas, dabar vaistai geriami tabletėmis arba intraveninėmis injekcijomis įleidžiami į organizmą. Tačiau tokiu atveju vaistų kiekis daug kartų didesnis at100 nei reikia at100 ir veikia tuos audinius, kurie yra sveiki. Todėl absoliuti dauguma vaistų turi ir nepageidaujamus ar toksinius poveikius.
Implantai išskirs at100 vaistus tik į tas vietas, at100 kur jų labiausiai reikia. Kadangi nanolygmenyje molekulių transporto mechanizmai yra kitokie, o dėl labai mažų objektų matmenų jų tyrimas nėra lengvas, tai šis suplanuotas eksperimentas padės nustatyti, kaip svarbiausios implantų ir vaistų charakteristikos lemia lėtą išleidimą iš implantų į audinius. Tai leis pagaminti pažangesnius implantus ir vaistines medžiagas , - sako mokslininkas.
A.Žiemys baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuriame įgijo biologijos bakalauro bei molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistro laipsnius. 1998 m. jis įstojo į jungtinę VDU ir Biochemijos at100 instituto doktorantūrą, kuriai vadovavo Lietuvos Mokslų akademijos akademikas prof. Juozas Kulys. at100 J. Kulį, vieną daugiausiai publikavusių mokslo žmonių at100 Lietuvoje, A. Žiemys laiko svarbiausiu savo mokytoju.
2002 m. apsigynęs disertaciją A. Žiemys gavo gamtos mokslų daktaro laipsnį Biomedicininių mokslų srityje Molekulinės biofizikos kategorijoje. Nuo 1996 m. jis dirbo prof. J. Kulio vadovaujamame Fermentų chemijos skyriuje, 2003 m. pradėjo dėstyti VDU Biologijos katedroje.
2005 m. lapkritį mokslininkas su šeima išvažiavo į JAV, kur laimėjo podaktarinę stažuotę Ohajo Valstybiniame universitete pas profesorių Michaelį Paulaitį. Cheminės inžinerijos katedros profesorius M. Paulaitis fizikas, savo mokslo sluoksniuose gerai žinomas baltymų ir mažų cheminių junginių hidratacijos ekspertas. Nors jo pavardė lietuviška, jis - 3-ios kartos amerikietis.
Ohajo Valstybiniame universitete A. Žiemys 2 metus tyrinėjo baltymo denatūracijas aukštame slėgyje. Po to pats susirado kitą stažuotę ir išvyko į Hiustono miestą Teksaso valstijoje. Čia jis pradėjo dirbti viename didžiausių pasaulyje medicinos centrų - The University of Texas Health at100 Science Center at Houston.
Dabar lietuvis dirba pas gerai JAV ir pasaulyje at100 žinomą profesorių Mauro Ferrari nanomedicinos srityje. Profesoriaus vadovaujama grupė užsiima medicininiais pritaikymais. Pagrindinis moksl